Naujienos

Kuo skiriasi Nepatogus darbo laikas nuo viršvalandžių?

Kuo skiriasi Nepatogus darbo laikas nuo viršvalandžių? Consultė Baltic AB komanda dažnai aiškina kolektyvines sutartis. Dažnas profsąjungų įmonių patikros klausimas yra viršvalandžiai ir nepatogus darbo laikas bei jų apmokėjimas. Neteisingas užmokesčio apskaičiavimas įprastai gresia baudomis darbdaviui, ką profsąjungos pavadina “žalos atlyginimas už kolektyvinės sutarties pažeidimą”. Viršvalandžiai Įprasta pilno etato darbo savaitė yra 40 val. Pvz. dirbama nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7 iki 16val (su pertraukom).  Dirbant daugiau nei 40 valandų per savaitę – viršvalandžiai. Pvz. trečiadienį žmogus dirbo nuo 7 iki 18val – 2 valandos viršvalandžių (nuo 16 iki 18val.) Kitomis savaitės dienomis jis dirbo įprastu laiku nuo 7 iki 16val. Viso per savaitę: 42 valandos darbo. Viršvalandinis darbas yra griežtai ribojamas Švedijos profsąjungų. Negali būti daugiau kaip 50 valandų per mėnesį ir 200 valandų per metus. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui statybų, transporto ir industrijos, galima prašyti daugiau viršvalandžių per metus ir gauti dar papildomas 150 valandų – tam būtinas raštiškas susitarimas su vietine profsąjunga.  Gali būti būtina darbe likti dirbti viršvalandžius kai kuriomis situacijomis, pvz. avarinė situacija. Kai tai nėra būtina, darbdavys turi iš anksto sutarti su darbuotoju dėl viršvalandžių.  Sąlyga, kurios darbdaviams nevalia nepaisyti, tai darbo įstatymo numatytas žmogaus poilsio laikas – 11 nepertraukiamo poilsio valandų per parą. Tai yra absoliuti riba skaičiuojant viršvalandžius per dieną.  Nepatogus darbo laikas Neviršijus 40 valandų per savaitę, tačiau likus dirbti kitu nei įprasta laiku – nepatogios darbo valandos. Pvz. trečiadienį žmogus dirbo dviem valandom ilgiau nei įprasta – nuo 7 iki 18, bet penktadienį jis darbą baigė dviem valandom anksčiau (ne 16, bet 14val). Dvi valandos per savaitę yra nepatogaus darbo laiko (trečiadienį nuo 16 iki 18val). Viso per savaitę: 40 valandų darbo. Pagal kolektyvinę sutartį, darbuotojas turi teisę į papildomą apmokėjimą: nepatogaus darbo laiko +20% algos, viršvalandžių +30% (nuo 16 iki 17val) ir +50% (nuo 17 iki 18val) arba kompensacinio laisvo laiko už uždirbtus viršvalandžius su įprasta alga. Viena valanda viršvalandžių duoda 1,3 – 1,5val apmokamo laisvo laiko. Kompensacinis laisvas laikas už dirbtus viršvalandžius dažnai taikomas į Švediją komandiruojamiems darbuotojams. Dirbant komandiruotėje ilgesnes darbo valandas, sukaupiamas laisvas laikas, kurį žmonės dažniausiai praleidžia grįžę į savo šalį, gaudami įprastą atlyginimą. *kompensacijos apskaičiuojamos pagal kolektyvinės sutarties lenteles, priklausomai nuo papildomų darbo valandų paroje bei savaitės dienomis.  

Švedijoje verslui privalomi mokėti mokesčiai

Švedijoje verslui privalomi mokėti mokesčiai Pelno mokestis, Socialiniai mokesčiai, GPM, PVM deklaracija Pelno mokestis (21,4%)  Švedijoje yra sumuojamas kartą per metus, kas mėnesį mokamas preliminarus pelno mokestis. Socialiniai mokesčiai (arba darbdavio mokesčiai) Švedijoje yra fiksuoti 31,42% nuo brutto algos. Darbdavio deklaracijos teikiamos kas mėnesį. Švedijoje veikia progresiniai mokesčiai, tai reiškia GPM priklauso nuo uždirbto atlyginimo dydžio, nuo darbuotojo gimimo metų, savivaldybės, kuriame žmogus gyvena. Mokesčiai nuskaičiuojami remiantis mokestine lentele pagal uždirbtą atlyginimo dydį. Vidutiniškai apie 30% nuo bruto atlyginimo. PVM – deklaracijos teikiamos pasirinktinai, kas mėnesį, kas ketvirtį ar kartą į metus. Nebent apyvarta planuojama didesnė kaip 40 milijonų kronų, tuo metu PVM deklaraciją reikės pateikinėti kas mėnesį.  Darbuotojų nuoma Nuo 2021-01-01 Švedijoje įsigaliojo įstatymas gyventojo pajamų mokesčiu apmokestinti visus darbuotojus, į šalį komandiruotus kaip darbo jėgos nuoma.  Tokiu atveju paprasčiausia ir visur tinkanti užsienio įmonės registracija Švedijoje yra F-skatt. Užsiimant darbo jėgos nuoma, iš karto su F-skatt registracija reikėtų prašyti ir darbdavio registracijos. Tas jums suteiktų galimybę deklaruoti ir mokėti GPM mokestį Švedijoje, kas yra privaloma pagal naujajį įstatymą. F-skatt registracija jūsų neįpareigoja jokiems mokesčiams automatiškai, tačiau jūsų įmonės veikla tampa matoma švediškuose oficialiuose registruose ir gaunate galimybę savarankiškai tvarkyti savo mokesčių Švedijoje sąskaitą, deklaruojant ir mokant pagal pačių apskaičiavimus.  Dirbant su lietuviška įmone Švedijoje, didžiausias mokesčių „taupymas“ yra socialiniai mokesčiai, todėl reikėtų orientuotis Lietuvoje gauti A1 formas, kurios atleis nuo 32% nuo bruto algos švediškų socialinių mokesčių.  Darbo jėgos nuoma įpareigoja GPM Švedijoje nuo visų gaunamų pajamų, tai yra nuo brutto algos ir Lietuvoje neapmokestinamų dienpinigių 30%.  Neturint A1 formos yra privalu mokėti darbdavio mokestį Švedijoje, kas yra 31,42% nuo brutto algos. Deklaruojant lietuvišką algą ir dienpinigius GPM‘ui apskaičiuoti, bendra suma bus užskaitoma kaip brutto pajamos, nuo kurios ir skaičiuosis papildomi 31,42% socialinių mokesčių.  Jums registravus lietuviškos įmonės veiklą Švedijoje ir neturint A1 formos, taikomi visi Švedijos mokesčiai išskyrus pelno, 21% (kol nėra nuolatinės buveinės).      Tai yra 30% GPM ir 31,42% socialiniai mokesčiai. Atskaitos suma – brutto atlyginimas. Pvz.   1000 eur brutto alga – 30% GPM = 700 eur netto   žmogui į rankas           1000 eur brutto alga + 32% soc.mokesčiai = 1320 eur   darbdavio kaštai Yra galimybė „išsaugoti“ neapmokestinamų dienpinigių dalį, Švedijoje numatytą sumą ir GPM mokestį taikyti likučiui.   Švediški neapmokestinami dienpinigiai:  260sek dienai ir 130sek nakčiai.  Yra sąlygų išmokant neapmokestinamus dienpinigius – komandiruotės registras, kuris saugomas įmonėje, bet Skatteverketui paprašius, privalu jį pateikti.  Komandiruotė turi būti mažiausiai 70km į vieną pusę nuo būsto ar įprastos darbo vietos bei būtinai su nakvyne komandiruotės vietoje.  Pvz pateiktas su sąlyga, kad darbuotojas turi A1 formą.  Pvz:     Alga brutto    10 000sek – 3 000sek (30% GPM) = 7 000 sek (netto)             Dienpinigiai LT    65eur =660sek x 30 dienų  = 19 800sek              Dienpinigiai SE    360sek x 30 dienų = 10 800sek     Skirtumas, kuriam taikomas GPM Švedijoje   19 800 – 10 800 = 9 000sek      9 000 – 30% (2 700sek) = 6 300sek Apmokestinamos pajamos Švedijoje (alga+dalis dienpinigių)  10 000sek + 9 000sek  = 19 000sek GPM – 5 700sek Netto – 13 300sek     + SE dienpinigiai 10 800sek    = 24 100sek Darbdavio kaštai 10 000sek+ 19 800sek+ soc. mokesčiai Lietuvoje. Pastaba: toks skaičiavimo būdas, be realių komandiruočių Švedijoje, kurios taip pat turi laiko ribojimus mėnesiais, nėra priimtinas visiems buhalteriams, todėl negali būti nurodomas kaip vienintėlė galima skaičiuoklė. Savo klientui Consultė Baltic AB tai pristato kaip mažos rizikos būdą stengiantis išlaikyti įprastą dienpinigių mokamų Lietuvoje sistemą ir taip švelninant sausio 1 dienos pakeitimų išaugintus kaštus darbdaviams.  Darbuotojui neturint A1 formos, darbdavio kaštai būtų (imant tą patį skaičiavimo pvz.): 29 800sek + 31,42% = 39 163sek

Švediškos Akcinės Bendrovės steigimas arba jau įsteigtos ir veikiančios Švediškos įmonės pirkimas

Švediškos Akcinės Bendrovės steigimas arba jau įsteigtos ir veikiančios Švediškos įmonės pirkimas Akcinės bendrovės kaip veiklos formos pasirinkimas ir registracija:  Pasirinkę įmonės formą, turėsite atidaryti sąskaitą banke ir pervesti į ją įstatymų apibrėžtą įstatinį kapitalą. Įstatinis kapitalas akcinei bendrovei įsteigti yra 25 000 sek. Atsidarius sąskaitą bei pervedus įstatinį kapitalą, reikės registrui pateikti steigimo dokumentus ir užpildyti registracijos formą. Įmonei esant registruotai Švedijos įmonių registre ir gavus organizacijos numerį, būtina kreiptis į Švedijos mokesčių inspekciją dėl F-skatt patvirtinimo. Kokį oreliminarų pelno moestį reikia mokėti yra nurodyta F-skatt. Duomenys, reikalingi steigiant švedišką AB: Bolagsverket (įmonių registras) Įmonės pavadinimas. Visos įmonės veiklos, pavadinimai ir apimtys. Įmonės adresas. Asmeninė akcininkų informacija: Fizinis asmuo: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, jei asmenys nėra registruoti Švedijoje, reikalingos patvirtintos kopijos paso arba tapatybės kortelės. Minimali valdybos sudėtis: vienas valdybos pirmininkas ir vienas vienas pavaduotojas. Esant trims valdybos nariams, pavaduotojas nėra reikalingas. Juridinis asmuo: įmonės pavadinimas bei kodas. Jei tai užsienio įmonė, reikalinga patvirtinta išrašo iš įmonių registro kopija, kuri būtų ne sensnė nei 6 mėnesiai. Jeigu, visi aukščiau paminėti asmenys/įmonės, nėra registruoti Švedijoje, reikalingos pažymos, kad asmenys/įmonės neturi mokestinių skolų šalyje. Kad procesas vyktų greičiau, reikalingi pažymų vertimai anglų arba švedų kalbomis. Vertimų notariškai tvirtinti nereikia, užtenka vertimų biuro antspaudo. Pažyma iš banko, įrodanti pradinio kapitalo (25 000 sek) įnešimą*.  Asmeniui, kuris neregistruotas Švedijoje, atsidaryti banko sąskaitą yra sudėtinga. Dažniausiai tarpininkauja bankas Lietuvoje. Taip pat įnašą galima įnešti ir į kitos ES šalies banką. Tokiu atveju, pažyma turi būti išversta į švedų kalbą. *Kad įmonė būtų pradėta egistruoti, pirmiausia reikalingas banko išrašas apie įstatinio kapitalo pervedimą. Mokestis įmonių registrui Bolagsverket 2 200 sek. F-skatt Skatteverket Nurodoma numatoma apyvarta per metus SEK. Nurodoma ar įmonė vykdya pirkimus/pardavimus su kitomis ES šalimis. Nurodomas numatomas pelnas per metus SEK. Steigimo dokumentas Akcijinio kapitalo dydis Akcijų skaičius PVM registracija Ketinant vykdyti PVM apmokestinamą verslą, tuo pat metu turite pateikti prašymą dėl PVM mokėtojo registracijos. Parduodant daugiausia už 30 000 SEK be PVM per metus, dažniausiai esate atleidžiami nuo PVM. Jau įsteigtos įmonės pirkimas: Įsigijus jau veikiančią įmonę su istorija ir be skolų, vyksta įmonės perregistravimas. Rizika 1 – „nematomos“ skolos. Jeigu įmonė yra skolinga valstybei arba yra pradėta inkasorių arba išieškojimo byla, tai galima pamatyti perkant informaciją iš pagrindinės juridinių asmenų duonbazės. Jeigu yra skolos, abonimentai, kitos sutartys dėl finansinių įsipareigojimų, to patikrinti negalima, nes tai yra vidinė įmonės informacija. Nusipirkus tokią „nematomų“ skolų turinčią įmonę, tampate skolų savininkais. Rizika 2 – valdybos ir direktoriaus keitimas stipriai sumažina įmonės kreditingumą, todėl neverta už tai permokėti perkant įmonę. Pardavėjai aukštai vertina įmonės įdirbį ir gerą kreditingumą, tačiau pats pardavimas-pirkimas kreditingumą sumenkina. Rizika 3 – Sunkumai dėl banko sąskaitos perrašymo. Bankai sprendžia ir vertina Jūsų veiklos planus bei direktoriųasmeniškai. Nėra pirmenybės ar lengvatų perrašant įmonėssąskaitą naujam savininkui. Galioja ta pati sąskaitos atidarymo kontrolė ir procesas kaip ir atidarant naują sąskaitą. Perimant banko sąskaitą, nbankai reikalauja direktoriaus su švedišku asmens kodu. Įmonės perregistravimas vyksta gana greitai. Bolagsverket perregistravimą sutvarko maždaug 2 savaičių laikotarpiu.

Komandiruočių mokestinė prievolė Švedijoje

Komandiruočių mokestinė prievolė Švedijoje 183 dienos per 12 mėnesių Lietuviškų įmonių vadovai turėtų turėti du skirtingus „skaitliukus“ 183 dienom skaičiuoti: Įmonės nuolatinės buveinės statusui įvertinti; Darbuotojų (kiekvieno asmeniškai) gyventojo pajamų mokesčiui skaičiuoti. Darbuotojui viršijus 183 dienų komandiruočių laikotarpį per metus, atsiranda GPM mokėjimo prievolė Švedijoje. Svarbu įsidėmėti, jog ši prievolė atsiranda ne nuo 184-tos dienos, bet nuo pirmos darbo dienos. Consultės Baltic AB komanda dažnai sulaukia prašymų kreiptis į Švedijos ir Lietuvos įstaigas sutvarkant GPM mokėjimus teisingoje šalyje. Skirtaingai nei Lietuvoje, Švedijos įstaigos teikia, kad gyventojo pajamų mokestis yra ne darbdavio, o darbuotojo mokestinė atsakomybė. Darbdavio mokestis ir A1 forma Įmonės, Švedijoje dirbančios su nuolatinės buveinės statusu, turi tokią pačią mokestinę prievolę kaip ir bet kuri kita švediška įmonė: pelno mokestis, PVM deklaracijos, gyventojų pajamų mokestis bei darbdavio arba socialiniai mokesčiai.  Darbdavio mokestis Švedijoje siekia 31,42% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio (algos popieriuje, be komandiruotpinigių). Į darbdavio mokestį įeina dauguma socialinio drudimo dalių, tad turintys A1 formas įrodo, kad šie draudimai yra mokami Lietuvoje, todėl Švedijoje jų mokėti nereikia. Ši lengvata turi savo galiojimą laiką, kuris atitinka 24 mėnesius.

Nuolatinės buveinės statusas

Nuolatinės buveinės statusas Vienas svarbiausių užsienio įmonės aspektų vykdant veiklą Švedijoje yra nuolatinės buveinės statusas. Kuo nuolatinės buveinės statusas svarbus Švedijai? Šis statusas įpareigoja užsienio įmonę mokėti pelno mokestį Švedijoje, kuris sudaro 21,4% pelno (Lietuvoje šis mokestis sudaro 15% pelno). Švedijos įstatymai, liečiantys nuolatinės buveinės statusą, yra keblūs ir sudėtingi. Juose apstu išimčių ir įvairių sąlygų. Patys švedai tą pripažįsta. Dalis šių įstatymų parengti pagal ES reikalavimus, kita dalis rengta pačios Švedijos. Priskiriant nuolatinę buveinę vertinama bendra veiklos sistema ir laikotarpiai. Tačiau pagrindiniai ir dažniausiai taikomi kriterijai priskiriant nuolatinę buveinę užsienio įmonei yra šie: Direktorius yra asmenišai registruotas Švedijoje (turi švedišką asmens kodą). Projektas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Dirbama tik su vienu užsakovu (gali būti trumpalaikiai projektai). Turima sava būstinė: biuras, sandėlis, garažas ar pan. Projektų vadovas gyvena Švedijoje Consultė Baltic AB savo klientams pataria iš anksto įvertinti būsimą savo veiklos modelį ir sau atsakyti į nuolaitinės buveinės klausimą. Taip pat perspėja, jog sąmoningai vengti didesnio pelno mokesčio bei vis dar tikėtis ilgalaikių projektų Švedijoje – nepasiteisinusi strategija. Paskutiniu laiku pastebima Švedijos mokesčių inspekcijos sustiprėjusi užsienio įmonių patikra. Tol, kol nuolatinės buveinės statusas yra toks neapčiuopiamas ir sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai, Consultės komanda ragina rinktis aiškumą ir turint ilgalaikius projektus dirbti ramiai, nei nuolat laukiant Skatteverket sprendimo patikrinus dviejų ar trijų paskutinių metų apskaitą. Tokiais atvejais būna ypač sunku sumokėti lyg iš dangaus nukritusią skolą, mat gauti pinigai seniai pasimiršo. Lietuvos Sodra grąžina sumokėtus socialinius mokesčius už žmones, kurių GPM turėjo būti mokamas Švedijoje, tačiau susigrąžinti deklaruotą ir jau Lietuvoje sumokėtą pelno mokestį, todėl, kad Skatteverket pareikalavo jį sumokėti Švedijoje, yra kone neįmanoma.           Lietuviškoms įmonėms, kurios siekia ilgalaikio verslo Švedijoje, Consultė komanda pataria kasmet įvertinti veiklos mastą Švedijoje ir nustatyti mokestinės prievolės šalį. 

Švediškų sutarčių juridika lietuviškoms įmonėms

Švediškų sutarčių juridika lietuviškoms įmonėms Ekonominiai rodikliai Švedijoje krenta, ekspertai vienbalsiai kalba apie neišvengiamą sunkmetį. Kaip tai atsiliepia statybų rinkoje ir kokios rizikos čia dirbančioms lietuviškoms įmonėms Švedijoje?  Pastebime pasikartojančią tendenciją, kad kai Europoje ar pasaulyje ekonomika prastėja, lietuviškoms ir latviškoms įmonėms Švedija tampa išsigelbėjimu. Nors atšaukta apie 30%  planuotų statybos projektų, darbo trūkumu švedai nesiskundžia. Atvirkščiai – čia neužtenka darbo jėgos, kas naujas įmones iš Baltijos šalių labai vilioja.  Mažėjantys ekonominiai rodikliai reiškia ne darbo trūkumą (poreikis statyti namus niekur nedingo), o pinigų stygių. Vis dažniau išgirstam maloniai nustebusius įmonių vadovų balsus, neva užsakovai iš Švedijos patys susisiekė, siūlo pradėti darbus nedelsiant, kas įprastai reikalautų varžybų su konkurentais ir pastangų įtikinti užsakovą.  Naujos lietuviškos įmonės su džiaugsmu imasi projektų Švedijoje, didelį dėmesį skiria darbų atlikimui, laiko terminams ir dažnai neįvertina sutartyse būtinų saugiklių.  Ženkliai padaugėjo skambučių įmonės Consulte Baltic group konsultantams dėl neapmokėtų faktūrų, staigaus užsakovo vengimo bendrauti ar netikėtų pastabų dėl darbų kokybės (kaip taisyklė – darbus baigiant). Consulte juristai pataria tikrinti užsakovo kreditingumą ir jo mokumo istoriją. Dalis informacijos yra vieša, dalis perkama už nedidelį mokestį, o taip pat reikėtų pajungti kritinį mąstymą ir ieškoti atsakymų, kodėl yra tokia skuba pradėti darbus arba kas šiuos darbus darė iki šiol ir kodėl įmonė paliko projektą?  Consulte juristai pataria suderinti darbų atlikimo ir priėmimo aktus, administracines rutinas: kada, kaip ir kas tai turi daryti, per kiek laiko šie duomenys pavirsta į faktūrą ir kada pinigai atsiduria rangovo banko sąskaitoje? Dažniausiai juristams matomos nemokumo priežastys: neišsami sutartis arba jos nebuvimas, nepakankamas mokumo svarbos akcentavimas iš rangovo pusės, darbų tęsimas “į skolą”, nepakankama einamų darbų dokumentacija.  Dažna užsienio įmonių klaida – papildomų ir keitimo darbų užsakymo neturėjimas, kas tokiu atveju neįpareigoja užsakovo mokėti už atliktus darbus. Papildomi ar keitimo darbai yra tiesiogiai susiję su vykdomais darbais pagal kontraktą, tačiau neįeina į pirminį darbų sutarimą. Apie tokius darbus paprastai pasako užsakovas darbų eigoje. Neturint raštiško užsakymo papildomiems ar pakeitimo darbams, užsakovas teisiškai neįsipareigoja už juos mokėti. Užsakymas tokiems darbams gali būti paprastos formos, tinka viskas, ką galima perskaityti, raštelis, elektroninis laiškas, sms žinutė ir pan.  Aiški sutartis ir tvarkinga einamoji statybų dokumentacija yra pagrindiniai saugikliai atgauti savo uždirbtus pinigus ginčo atveju. Atsidūrus teisme, teismo tikslas yra ne nuteisti skolininką, o padėti šalims rasti ekonominį kompromisą. Savo teismo išlaidas padengia kiekviena šalis atskirai, įmonių draudimai taip pat atsisako finansuoti bylinėjimąsį jeigu dokumentacija nėra tvarkinga.  Iš profesinės praktikos kalbant, atgauti 70% pradinės skolos, be teismo išlaidų ir palūkanų, yra labai geras, tačiau retas pasiekimas, kurio užnugaryje turi būti stipri rangos sutartis. 

Juristų patarimai lietuviškoms įmonėms Švedijoje

Juristų patarimai lietuviškoms įmonėms Švedijoje Ekonominės prognozės Švedijos statybų sektoriui 2023 yra ne kokios. Planuojamų statybosprojektų yra gerokai mažiau nei rinkai įprasta ar yra poreikis. Tai ne pirma rinkos krizė, kuriąstebime mes kaip verslo konsultantai, todėl dalinamės patarimais lietuviškoms įmonėmsŠvedijoje: Užsakovams trūksta pinigų, ne darbo, todėl užsienio įmonių paieškos suaktyvėja. Tikimasi, kad rinkos naujokai užsieniečiai ne visus reikalavimus žino ir noras įsitvirtinti rinkoje dominuos – imsis projekto nepatikrinę jo finansinio saugumo.  Reaguokite į užsakovo skubą pradėti arba dar įtariau – tęsti – kažkieno kito darbus.Kaip ta skuba atsirado? Kodėl pradėjusi įmonė darbų nebetęsia? Kur yra ekonominės spragos? Tikrinkite užsakovo ekonominę situaciją. Užsakomas kreditingumo išrašas nebūtinai parodo naujausius duomenis, todėl reikėtų paskambinti į mokesčių inspekciją ir antstolių tarnybą išsiaiškinti esamą situaciją. Įsiklausykite, ką kalba kitos įmonės projekte, kokios nuotaikos vyrauja? Aptarkite sutartį su savo juristu ir jokiu būdu nepradėkite darbų be sutarties. Girdime priešistores teismų salėse “užsakovui pradėti darbus buvo skubu, sutartį pažadėjo pateikti eigoje…” Griežtai laikykitės papildomų ir keitimo darbų dokumentacijos. Visi darbai, kurie yra tiesiogiai susiję su jūsų ranga, tačiau neįvardinti sutartyje turi turėti atskirą užsakymą (tinka paprasta forma,pvz. elektroninis laiškas). Be užsakymo nėra garantijos apmokėjimui. Trumpinkite faktūros apmokėjimo laiką, stenkitės įprastas 30 dienų pakeisti į 14 ir stebėkite apmokėjimų datas, neleiskite užsakovui vėluoti mokėti – neauginkite skolos. Patikrinkite faktūravimo duomenis, kad besibaigiant faktūros mokėjimo laikui nesulauktumėte prašymo iš užsakovo pakeisti vieną ar kitą detalę faktūroje – pakeitimai pratęs mokėjimo laiką. Sutartyje būtinai išsiaiškinkite jūsų teises stabdyti darbus ir/ar atsitraukti iš projekto. Vėlavimas mokėti turi būti tarp pagrindinių sąlygų tam. Po kelių dienų turite teisę stabdyti darbus? Kokiais būdais ir kam pranešti apie traukimąsi iš projekto? Tai yra svarbūs sutarties momentai, kad nerizikuotumėte baudomis neteisėtai nutraukę kontraktą. Mūsų verslo teisės juristai yra pasiruošę tikrinti jūsų užsakovo ekonominę situaciją aktualiu metu, sudaryti ir paaiškinti sutartis, tarpininkauti darbų eigoje komunikuojant su užsakovu juridiniais klausimais, atstovauti jūsų įmonę ginčuose ir teismuose.

Lietuvių verslai socialiniuose tikluose

Lietuvių verslai socialiniuose tikluose Švedijos lietuvių socialiniai tinklai mirga reklamomis apie teikiamas paslaugas ir parduodamus produktus. nekaltai: padaryti kam manikiūrą, iškepti tortą ar paimti siuntinį vykstant į Lietuvą. Tačiau kaip į tai žiūri mokestinė teisė Švedijoje?  Bet kokia veikla, kuri neša pelną, apmokestinama nuo pirmos pelno kronos. Aktyvi reklama, aktyvus pardavimas yra pelno siekimas, tad populiariausi lietuvių paaiškinimai Skatteverketui, bandant suvesti tai į laisvalakio hobį – nepasiteisina. Tikėtis, jog mažo Jūsų nepatikrins, būtų naivu, nes aplink apstu pavyzdžių – mes juos matom – nugula ant Consulte Baltic group komandos darbų stalų. Kuo hobi veikla skiriasi nuo individualios įmonės veiklos? Hobi veikla atliekama laisvalaikiu, žmogui turint kitą pagrindinį pragyvenimo šaltinį, taip pat hobis neturi pelno intereso. Hobi pavyzdžiai: ekologinė daržininkystė, medžioklė, žvejyba, kūrybinė veikla. Verslas turi pelno siekį, investavimą (medžiagų, priemonių, produktų pirkimą), aktyvią pardavimo reklamą (socialiniai tinklai), planai plėsti veiklą.  Pastebiu, kad Švedijos lietuvių tarpe vyrauja mitas, jog iš hobi veiklos gautos pajamos neturi mokestinės prievolės – tai nėra tiesa. Vis dėlto tam tikrų išimčių yra, pavyzdžiui jeigu patys rinkote laukines uogas, grybus, juos pardavėte be reklamos ir prekyvietės, pajamos neviršijo 12 500 kronų per metus – jų galite neįtraukti į asmens deklaraciją ir neapmokestinti. Visi kiti hobi keliu gauti pinigai apmokestinami tuo pačiu principu kaip ir individualios įmonės pajamos, skiriasi tik deklaracijos formos.Hobi veikla atliekama laisvalaikiu, žmogui turint kitą pagrindinį pragyvenimo šaltinį, taip pat hobis neturi pelno intereso. Hobi pavyzdžiai: ekologinė daržininkystė, medžioklė, žvejyba, kūrybinė veikla. Verslas turi pelno siekį, investavimą (medžiagų, priemonių, produktų pirkimą), aktyvią pardavimo reklamą (socialiniai tinklai), planai plėsti veiklą. Pastebiu, kad Švedijos lietuvių tarpe vyrauja mitas, jog iš hobi veiklos gautos pajamos neturi mokestinės prievolės – tai nėra tiesa. Vis dėlto tam tikrų išimčių yra, pavyzdžiui jeigu patys rinkote laukines uogas, grybus, juos pardavėte be reklamos ir prekyvietės, pajamos neviršijo 12 500 kronų per metus – jų galite neįtraukti į asmens deklaraciją ir neapmokestinti. Visi kiti hobi keliu gauti pinigai apmokestinami tuo pačiu principu kaip ir individualios įmonės pajamos, skiriasi tik deklaracijos formos. Swish mokėjimai Reguliarūs swish programėlės mokėjimai įmonės neturinčiam asmeniui yra kone pirmas įrodymas mokesčių inspekcijai, jog kalba eina apie slepiamas pajamas. Nors Consulte Baltic group dirba išskirtinai tik su verslo klientais, sulaukiame skambučių iš nustebusių ir išsigandusių lietuvaičių, gavusių Skatteverket laiškus apie pastebėtus reguliarius swish pavedimus į jų asmenines sąskaitas. Taip, Skatteverket  glaudžiai bendradarbiauja su bankais ir gauna prieigą prie jūsų finansinių pavedimų. Laiške paprastai būna mandagus prašymas pataisyti savo asmeninę pajamų deklaraciją swish gauta suma.

Apie individualias įmones Švedijoje

Apie individualias įmones Švedijoje Smulkiojo verslo vystytojai iš Lietuvos dažnai klausia Consultė ekonomi & juridik AB komandos, kokia individualios įmonės mokestinė prievolė yra Švedijoje? Dažnas tikisi kažkokių mokestinių lengvatų, deja, tokių švediška sistema nesiūlo. Nusprendęs registruoti individualią veiklą, mokesčius mokėsite nuo pirmos uždirbtos kronos. Skatteverket siūlo „lengvesnį įsibėgėjimą“ veikloje ir tris pirmus mėnesius nemokėti preliminaraus mokesčio. Nors tai ir atrodo lyg lengvata, tačiau tų trijų mėnesių mokestis paprasčiausiai išdalinamas į likusius metų devynis mėnesius. Individualios įmonės organizacinis numeris bus jūsų švediškas asmens kodas. Tai iš esmės pakeis jūsų gyvenimą jeigu iki šiol buvote pratę dirbti ir gauti algą. Staiga pats atsakote už savo socialinius mokesčius ir visą iki šiol nematytą algos dalį, kurią sumokėdavo darbdavys, turite susimokėti pats.  Švedijos mokesčių inspekcija ir kai kurie privatūs darbo rinkos veikėjai, mūsų nuomone, per gražiai piešia gyvenimą su individualia įmone, realybė kur kas sunkesnė, statistika: 7,5 iš 10 tokių įmonių uždaromi per pirmus du metus. Šios statistikos nepaminėti užkulisiai – dažnas toks verslininkas lieka su skola valstybei. Individualios įmonės Švedijoje moka mokesčius nuo gauto įmonės pelno, kas užskaitoma kaip asmens pajamos. Kiekvieną mėnesį mokamas išankstinio pelno mokestis, kuris mokesčių inspekcijos sutikrinamas metų gale, kai pateikiama individualios įmonės metinė pajamų deklaracija. Įmokos gali grįžti, bet gali ir tekti sumokėti papildomai jeigu veikla ėjosi geriau nei tikėjotės. Pavyzdys: sakykime, kad individuali įmonė užsiima informacinių technologijų konsultavimo darbais ir už savo darbą per mėnesį išrašė keturias sąskaitas – faktūras, kurių suma be PVM sudaro 40 000 kr. Kiekvienoje sąskaitoje – faktūroje reiks pridėti 25 proc. PVM, t.y. sąskaitų – faktūrų suma bus 50 000 kr. 10 000 kr PVM suma yra ne įmonės, o valstybės pinigai, todėl juos reikės sumokėti mokesčių inspekcijai pateikiant PVM deklaraciją. Taigi, įmonė uždirbo 40 000 kr, tačiau reikia sumokėti kintamas išlaidas, kurias įmonė patyrė, atlikdama savo darbą, t.y. įsigijo spausdintuvą bei specialią programą ir visa tai kainavo 5 000 kr. Liko 35 000 kr, tačiau iš jų reikia sumokėti ir patirtas fiksuotas išlaidas, t.y. mobilaus telefono, interneto, biuro nuomos ir apskaitos išlaidas, kurios sudaro 5 000 kr. Liko 30 000 kr. Nuo šios sumos privaloma sumokėti pelno bei socialinius mokesčius, kurie yra apie 40 proc.,t.y. 30 000 kr x 40 % = 12 000 kr. Įmonei lieka 18 000 kr ir šie pinigai priklauso individualios įmonės savininkui. Priminsim, jog sąskaita-faktūra buvo 50 000 kr. Individualioje įmonėje taip pat galima įdarbinti žmones, tačiau darbdavys nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio privalo mokėti 31,42 proc. darbdavio mokestį. Švedijoje yra valstybinių ir komunalinių organizacijų nemokamai padedančių vystyti verslų idėjas. Nekeista, juk visi nori jus matyti kaip produkto ar paslaugos tiekėją, darbdavį, mokesčių mokėtoją. Consulte Baltic group individualios įmonės veiklos formą rekomenduoja amatui, bet ne didesniam verslui. Jeigu jūsų širdis dega veikla, kurią darote savo rankomis, savo talentu, kuryba ir negalvojate apie įmonės auginimą iki keleto darbuotojų, ilgalaikių kontraktų, didelio pelno – individuali įmonė yra jums tinkamiausia veiklos forma. Esant didesniems užmojams – akcinė bendrovė.

Scroll to Top