[:lt]Vaida Strazda 2018-05-18
Dviejų metų intensyvus socialdemokratų darbas, siekiant apmokestinti laikinai Švedijoje dirbančias užsienio įmones, panašu, davė rezultatų. Dar pernai rudenį žiniasklaidai džiaugėsi Švedijos darbo rinkos ministrė Ylva Johansson ir tiesiogiai iš Briuselio kalbėjo, jog dauguma ES šalių patvirtino Švedijos ir Nyderlandų inicijuotą komandiruojamos darbo jėgos klausimą. ES šalys sutiko su tam tikromis išimtinis iš komandiruočių direktyvos ir suteikė didesnę laisvę spręsti šaliai, į kurią žmonės komandiruojami. Šiam pasiūlymui aršiausiai priešinosi Baltijos šalys, tačiau jų motyvai kitiems nepasirodė įtikinami.
Švedija nedelsia naudotis ES minėtomis išimtinis ir ruošiasi jau nuo kitų metų sausio 1 dienos apmokestinti visas užsienio įmones laikinai (t.y. iki 183 dienų per metus) dirbančias Švedijoje be nuolatinės buveinės. Tai yra tas komandiruočių direktyvos punktas, kuriuo naudojosi absoliuti dauguma lietuviškų, latviškų ir lenkiškų įmonių Švedijoje.
Švedijos parlamentas kone vienbalsiai sutiko su šia idėja ir paruošė įstatymo pakeitimo siūlymą vyriausybei. Pagal tai, kaip garsiai ir užtikrintai Švedijos žiniasklaida tai skelbia, sunku įsivaizduoti, jog pasiūlymas nebūtų priimtas. Tai turėtų įvykti dar iki šių metų rugsėjo, iki politinių rinkimų Švedijoje. Pasiūlyme taip pat nurodoma galima reali įstatymo taikymo data – 2019 sausio 1 diena.
Jeigu tikėti šiomi garsiai deklaruojamomis prognozėmis, užsienio įmonės, neturinčios nuolainės buveinės Švedijoje, nuo Naujųjų metų privalės mokėti darbdavio mokestį Švedijoje, kas šiai dienai yra 32% nuo išmokamos bruto algos. Mokestis galios nuo pirmos darbo dienos.
Mokesčių inspekcija skaičiuoja tokiu būdų šalies biudžetą papildyti daugiau kaip 600 milijonų kronų per metus, tačiau komandiruojančioms įmonėms tai bus karti naujametinė dovana.[:]